LT  EN  
 
  Martin A. Dege

Naujienos    Pranešimai spaudai    

Interviu su Donatu Imbru po renginio Panevėžio neprigirdinčiųjų mokykloje

VšĮ „Kultūros artelė“ informacija


Edukacinis – socialinis projektas „SIEKIU BŪTI KAIP JIE...“ 

\'\' 2007 m. kovo pabaigoje Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mankštos salėje moksleiviams, jauniems, mylintiems aktyvų gyvenimo būdą panevėžiečiams buvo pristatytas neįprastas ir kvapą gniaužiantis renginys, socialinis-edukacinis projektas „Siekiu būti kaip jie...“. Tai pokalbiai ir diskusijos apie vertybes, ištvermę, valią, dvasinės bei fizinės stiprybės ugdymą, sporto ir muzikos santykį kasdieniniame gyvenime. Daugkartinį Lietuvos, Europos čempioną ir Pasaulio vicečempioną kalbina šio projekto autorė, VšĮ „Kultūros artelė“ direktorė Odeta Abromavičiūtė.


Donatas Imbras - karatė Kyokushin klubo „Budora“ prezidentas

\'\' Gerbiamas Donatai, ką jums reiškia karatė Kyokushin?
Tai gyvenimo būdas, kurį pasirinkau gyvendamas Naujojoje Akmenėje ir išbandęs visas ten propaguotas sporto šakas. Ilgos, nuoseklios, kasdienės treniruotės, atvedė į daugelį tarptautinių čempionatų. Pagal Japonų hearchiją būtina įrodyti savo Rytų kovos meno žinių lygį atestaciniuose diržų egzaminuose. Tai labai ilgas tobulėjimo kelias, kurį sudaro po 10 pakopų mokiniui ir mokytojui. Išlaikęs pirmuosius 10 diržų egzaminus, tampi mokytoju ir turi teisę pradėti darbą su pasekėjais, o šiuo metu džiaugiuosi galėdamas savo žinias ir patirtį perduoti jaunimui, kurie lanko karatė mokyklos „Budora“ užsiėmimus.

Kiek laiko reikia sportuoti, kad pasiekti geriausių rezultatų?
Pagal Rytų filosofiją 90 metų reikia, kad suvoktum pasirinkto gyvenimo kelio esmę ir dar 90 metų, kad perduotum žinias kitiems.

Ar jau turite ryškesnių jaunosios kartos auklėtinių?
Per keletą metų sukaupta patirtis parodė, kad puikiai sekasi motyvuotiems vaikams, kurie neišsigąsta pirmųjų skaudžių pralaimėjimų ir drąsiai siekia užsibrėžto tikslo. Todėl šiandien dar sunku pasakyti kas yra kas, o pirmuosius tikruosius vaisius pamatysime po 10 metų. 

Ar sporto salėje telpa visi pageidaujantys? Ar ketinate plėstis, ieškoti naujų patalpų?

Tikroji karatė mokykla arba Japoniška „Dodžo“ – tai erdvė, kurioje visi norintys gali ne tik sportuoti, medituoti, bet ir gyventi. Šiandien „Budora“ – tai jaunas klubas, kol kas tik besinuomojantis sales užsiėmimams. Bet ateityje ketiname įsikurti pagal visus karatė filosofijos reikalavimus.

Kodėl sutikote dalyvauti projekte „Siekiu būti kaip jie...“?

Todėl, kad patiko jūsų pasiūlyto projekto idėja. Ji man labai artima. Jaučiu malonumą bendraudamas su jaunimu, o jei atsiras pasekėjų ir dvasingų kovotojų, nuo to tik visiems geriau. Gerumo juk niekada nebus per mažai.

Kokį įspūdį paliko programos pristatymas, kai salėje matėsi vaikų su klausos negalia reakcija, bet tvyrojo tyla, visi dėkojo gestų kalba?
Susitikimas su klausos negalią turinčiais vaikais paliko malonų įspūdį. Vos įžengęs į mokyklą pastebėjau smalsius, valiūkiškus, tylius vaikų žvilgsnius ir mandagų pasisveikinimą gestų kalba. Pats programos pasirodymas vyko natūraliai, be jokių išskirtinumų. Pastebėjau susidomėjusius žvilgsnius, o į realybę visi sugrįžome tik programos pabaigoje, kai vaikai uždavinėjo klausimus vertėjos.

Ką norėtumėte palinkėti negalią turinčiam jaunimui?
Nenorėčiau labai sureikšminti pačio negalios fakto, nes tai tik fizinis trūkumas. Juk svarbiausia - dvasia. Pasaulyje yra aibė pavyzdžių, kurie neigia susiformavusius stereotipus - žmonės puikiai integravosi į visuomenę savo valios ir dvasios, tikėjimo pastangomis. Vienas puikiausių pasaulinių pavyzdžių, kai kojos netekęs Azijos karatė meistras dirba, mokytojauja ir gyvena normaliu ritmu.

Ar kolegų tarpe yra neįgalių karatistų?
Šiuo laikotarpiu asmeniškai pats nesutikau, bet jei atsirastų norinčiųjų mielai priimčiau į savo klubo gretas.

Kaip leidžiate laisvalaikį ir kokie jūsų pomėgiai?

Praktiškai jo neturiu, ilsiuosi, skaitau knygas, lankau tėvus. Kartais netikėtai pakviestas draugų, einu į koncertus ar kitus renginius.

Pirmą kartą Vilniuje balandžio 20 – 21 dienomis vyks Europos karatė Kyokushin čempionatas, ar jūs jame dalyvausite?
Man didelė garbė dalyvauti tokiame renginyje, nes į jį suvažiuoja geriausi iš geriausiųjų.Labai džiaugiuosi, kad varžybos vyks Vilniuje, todėl tikiu, kad savos sienos ir susirinkę žiūrovai kovingai nuteiks ginti šalies vardą ir garbę.

Ar norėtumėte, kad jūsų sporto šaka taptų Olimpine?
Taip, norėčiau ir tikiuosi, kad tai įvyks bent jau ateinančios kartos labui. Manau, kad tai galėtų prisidėti prie geresnių rezultatų ir karatė Kyokushin populiarinimo.

Koks jūsų gyvenimo Credo?
„Lengvas kelias – ne mūsų kelias!“

Nuoširdžiai dėkoju jums už skirtą laiką, pasidalinant mintimis ir savo įspūdžiais, o mokyklos direktorei Danutei Krikščiūnienei už galimybę realizuoti kūrybinius sumanymus.

VšĮ "Kultūros artelė"

 
  © e-Solution: InDis Baltic