LT  EN  
 
  Martin A. Dege

Naujienos    Pranešimai spaudai    

Savanoriškas darbas galėtų tapto nevyriausybinių organizacijų varančiąja jėga

Komunikacijos vadovė AUŠRA MIKULSKIENĖ


Foto galerija 2005.12.16 Siemens arena/ BWM klubas

Organizacija „Gelbėkit vaikus“, vykdydama šiųmetinį paramos projektą „Svarbiausia vaikai“, pritraukė stiprią savanorių komandą. Šio projekto savanorės – tai keletas dirbančių moterų, nusprendusių paskirti savo dviejų mėnesių laisvalaikį ir padirbėti neatlygintinai prie paramos projekto. Visi pusantro mėnesio truksiančio projekto darbai tenka šioms moterims – organizacijos darbuotojai tik padeda koordinuoti jų veiklą. Lėšos, kurias jos padės surinkti, bus skirtos “Gelbėkit vaikus“ vykdomoms vaiko teisių programoms įgyvendinti.

Kas antrą vakarą moterys susirenka organizacijos „Gelbėkit vaikus“ būstinėje ir aptaria atliktus darbus. Pasigiria laimėjimais – vienai pavyko gauti maistą atidarymo renginiui, kita sutarė su prekybos centru dėl vaikų piešinių parodos – pardavimo, trečiai pasisekė sutarti su savo darbdaviu dėl piniginės paramos aukciono organizavimui. Pasiskirsto kitus darbus – kas rėmins piešinius, kas ieškos jų eksponavimui tinkamų priemonių, kas sudarys visų rėmėjų duomenų bazę. Vėliau visos neš kvietimus savo pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms, kurie galėtų dalyvauti aukcione.
- Kai supratau, kur įsivėliau, tapo baisu. Bet tas jausmas, kuris užplūsta įveikus kad ir mažiausią užduotį, yra nenusakomas – atvirai sako Rasa Ambrazevičienė, „AirBaltic Corporation“ filialo tiesioginių pardavimų vadovė ir savanorių komandos koordinatorė. Laima Valiukonytė, AB „Lietuvos telekomas“ segmento projektų vadovė, kurią į savanorišką veiklą įtraukė jos gera draugė Rasa, antrina, kad dirbdama šį darbą, atrado savyje tiek daug teigiamų savybių, kurių iki šiol neįsivaizdavo turinti. Jos visos užsidegę ir joms sekasi.

Savanoriai
Vilma Tindžiulienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ rinkodaros vadovė ypatingai džiaugiasi, kad šio paramos projekto vykdymui pavyko pritraukti pritraukti savanorius.
- Niekada nė vienai visuoemninei organizacijai nepakaks samdomų darbuotojų vykdant panašius paramos projektus, todėl tokių projektų sėkmė ar nesėkmė priklausys tik nuo to, kaip dirba savanoriai – sako ji.
Anot V.Tindžiulienės, sunkiausia užduotis - suburti savanorių komandą, kuri vieningai dirbtų, panašiai mąstytų ir tikėtų savo darbu. Maža to, jiems suteikiami įgaliojimai atstovauti organizaciją, todėl turi jausti atsakomybę už savo darbą, moraliai įsipareigoti organizacijai. Jie turi tęsti pradėtus darbus iki galo ir juos pabaigti. Jie turi veikti koordinuotai. Savanoriai privalo suprasti, kad visą veiklą turi derinti prie organizacijos tikslų.

- Šiam projektui subūrėme būtent tokią komandą. Neįtikėtina, bet žmonės dirba labai koordinuotai, reguliariai susirenka aptarti nuveiktų darbų ir pasidalinti naujomis užduotimis, nuolat keičiasi informacija. Mes stebimės ir nuoširdžiai džiaugiamės jų pasiekimais, jų gebėjimais atrasti savyje tai, ko, galbūt, iki šiol net nesitikėjo turinčios. Tikimės, kad sėkminga projekto pabaiga jiems suteiks daug pasitenkinimo savo veikla, - džiaugiasi V.Tindžiulienė. - Neabejoju projekto sėkme, nes toks nusiteikimas ir pasišventimas idėjai negali būti neatlygintas.

Kaip pavyko suburti tokią – vieninga kryptimi žengiančią – komandą? Su kai kuriais savanoriais organizacija bendrauja jau kelerius metus, kitus atrado, kai kreipėsi į firmas paramos – jų darbuotojai patys sutikdavo prisidėti prie organizacijos projektų savo darbais. Ilgainiui pradėta bendradarbiauti. Tačiau neabejotina lyderė ir savanorių įkvėpėja – p. Rasa Ambrazevičienė, projekto savanorių komandos koordinatorė. Ji nesigiria savo veikla, tačiau jau daugiau nei dešimt metų tyliai vykdo savanorišką darbą – renka aukas, pasakoja draugams ir pažįstamiems apie organizaciją ir jos programas. Net buvo surengusi savo draugams aukcioną, kurio visas lėšas skyrė „Gelbėkit vaikus“. Šis projektas jai – iki šiol didžiausias ir svarbiausias jos savanorystės karjeroje. Kitos komandos narės – p. Rasos draugės, kurias ji pati prikalbino prisijungti prie paramos projekto vykdymo. Pora moterų pačios pasisiūlė ir labai lengvai pritapo prie draugių kolektyvo.

Savanorių motyvacija
Darbo su savanoriais vienas svarbiausių principų – savanorių motyvavimas. Paklausta, kaip šįkart juos motyvavo, V.Tindžiulienė atsakė jog ypatingų priemonių nesiėmė. Šiame projekte dirbančios moterys ir taip labai motyvuotos. Rasa Ambrazevičienė papildė, kad būtent dėl to su savanoriais paprasčiau dirbti, nei su samdomais darbuotojais. Bet savanoriams svarbu tikėti tuo, ką jie ir ką organizacija daro. Tam reikia, kad organizacija būtų žinoma, skaidri ir patikima. R.Ambrazevičienė pasakojo, kad susipažinusi su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline sekretore, iškart patikėjo šio žmogaus ir šios organizacijos veikla. - Negalėčiau dirbti su kita organizacija. Šios organizacijos vizija apie pasaulį yra ir mano vizija, – sako ji. - Man irgi turi didelę reikšmę tai, kokių tikslų siekiama ir organizacijos veikla, ir projektu, kuriame dirbu,- pripažįsta Laima Valiukonytė, AB „Lietuvos telekomas“ darbuotoja. – Manau, kad organizacijos skaidrumas, programų vykdymo apimtis ir mastas yra verti pagarbos, todėl tokiai organizacijai dirbti yra malonu.

Odeta Abromavičiūtė, viešosios įstaigos „Kultūros artelė“ direktorė neslepia, kad šis projektas turi daug bendro su jos vadovaujamos organizacijos veikla: ir vieni, ir kiti siekia skatinti vaikų saviraišką. Jos globojami vaikai taip pat ras vietą projekte turės galimybę atskleisti savo talentą, todėl jai darbas šiame projekte suteikia dvigubą malonumą.

Visos savanorės tvirtino, kad organizacijos požiūris į savanorių darbą, priėmimą, skiriamas laikas ir dėmesys labai įkvepiaa. P. Odeta, sako, kad ji visuomet ieško galimybių prisidėti prie projektų ten, kur labiausiai jos reikia, kur laukia, myli ir džiaugiasi jos draugija. Be to, anot Odetos Abromavičiūtės, darbas savanoriškuose projektuose padovanojo daug puikių draugų, bičiulių, verslo partnerių užsienyje, „daug šiltų ir nepaprastai mielų žmonių“.

Visgi, labiausiai motyvuoja savirealizacijos galimybė bei žmogiškosios savybės suteikti kitiems tai, ką gali.
– Manau, kad kiekvienas mūsų turime ką duoti kitiems, tik reikia atrasti tai, kam labiausiai reikia to, ką tu gali duoti. Man duoti kitam yra didžiausias malonumas. Jausmas, kad galiu kažką, bet to nedarau, yra blogiausia – neslėpė p. Laima.
Audronei Piliponienei, farmacinės kompanijos Novo Nordisk A/S finansų vadybininkei Baltijos šalims, savanoriškas darbas yra laisvalaiko įprasminimas. Anot jos, visi, net ir turintys jo itin mažai, gali rasti tam valandėlę.
- Kartais užtenka ir kelių minučių geram darbui nuveikti – sako ji. Man darbas prie šiame projekte leido suprasti, kad širdyje tampu didesnė ir tvirtesnė. Atrodo, piešinių, kuriuos rengiame paramos projekto aukcionui, konkurso pavadinimas „Aš moku augti“ tinka ir man, – juokiasi Rasa Jašmantienė, „Renginių marketingo agentūros“ administratorė. - Malonu jausti, kad net ir nedidelis mano indėlis suteiks vaikui daugiau galimybių. Galbūt tik privers jį nusišypsoti, bet ir tai yra žingsnis į tai, kur einame mes visi – į kiekvienam vaikui atviresnį ir saugesnį pasaulį.

Aplinkinių požiūris
Kaip reaguoja aplinkiniai į savanorių veiklą? Tik gerai. Bendradarbiai žavisi, vadovai toleruoja, šeimos nariai nejučia patys tampa savanoriai. R. Ambrazevičienė sako, kad, jei ne aplinkinių parama ir pritarimas, ji negalėtų dirbti. Tačiau ne visus aplinkinius pavyksta įtraukti į tokią veiklą.
- Labdaringi, savanoriški darbai turi būti nuoširdūs, - sako O.Abromavičiūtė, - todėl tai kiekvieno asmeninis apsisprendimo reikalas. Kai žmogus bus pasiruošęs tokiam savo gyvenimo etapui, tai ateis natūraliai, savaime.
- Žmogus turi pats suvokti, kad savanoriška veikla reikalinga, - pritaria jai L.Valiukonytė. – Tuos, kurie to nesuvokia, mes galime tik paskatinti arba suteikti jiems dar vieną galimybę.

Tuo tarpu organizacijos „Gelbėkit vaikus“ rinkodaros vadovė V.Tindžiulienė yra ryžtingiau nusiteikusi dėl savanorystės skatinimo. Anot jos, visi, o ypač nevyriausybinių organizacijų atstovai, privalo skatinti piliečius dirbti neatlygintinai.
- Dažnai žmogus net nežino apie tokią galimybę, todėl mes turime jiems apie tai pasakoti, šviesti juos, siūlyti jiems tinkamos veiklos. Ir darbdavius turime įtikinti, kad jų darbuotojų savanoriškas darbas yra skatintinas.

Džiugu, kad yra darbdavių, kurių įtikinėti nereikia. P. Rasos vadovas, „Air Baltic Corporation“ filialo generalinis direktorius Tadas Vizgirda, visiškai pritaria savo darbuotojos savanoriškai veiklai ir mano, kad tokie žmonės kelia įmonės prestižą.
- Jos veikla įkvėpė ir mane prisidėti prie šio paramos projekto. Nors ir neprašė, suorganizavome rėmėjams loteriją – skrydį į Europos miestą. Tikiuosi, kad tai bus maloni staigmena rėmėjams, vienas iš stimulų ir toliau remti organizacijos vykdomas programas, - džiaugiasi p. Vizgirda. Ir prideda: - Tikiu, kad neužilgo ateis laikas, kai darbdaviai, priimdami į darbą naujus darbuotojus, atsižvelgs į jų savanoriškam darbui skiriamas valandas. V.Tindžiulienės nuomonę, kad palankus verslininkų ir darbdavių požiūris į darbuotojų savanorystę turi didelės įtakos tokių žmonių pasiryžimui dirbti neatlygintinai, patvirtina A.Piliponienė. P. Audronei jos darbdavio - kompanijos Novo Nordisk A/S, teikiančios paramą ir atsakingai žiūrinčios į socialinius procesus - pavyzdys ne tik džiugina, bet ir įpareigoja pačią būti socialiai atsakingą. - Pažangūs verslininkai supranta, kad darbuotojų gyvenimo būdas prisideda kuriant jų įmonės įvaizdį. Mūsų projektą vykdančių savanorių darbdaviai, prisidėdami prie savo darbuotojų geranoriškų iniciatyvų įrodo, kad socialiai atsakingo verslo filosofija jau yra pasiekusi ir Lietuvą, - sako p. Vilma Tindžiulienė.

Savanorystė Lietuvoje ir pasaulyje.
Loreta Trakinskienė, organizacijos generalinė sekretorė, tiki, kad mūsų šalyje, kaip kad yra užsienyje, savanoriško darbo iniciatyvos taps norma visiems. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ nuosekliai tęsia darbus, siekdama, kad Vyriausybė įkurtų Nevyriausybinių organizacijų vystymo fondą. Tokio fondo viena veiklos sričių būtų savanoriško darbo skatinimo programos. - Išradinėti dviračio nereikia – mūsų kaimynai Europoje turi puikių pavyzdžių, kaip galima skatinti savanorystę. Vienas pavyzdžių – sukėlusiems autoįvykį piliečiams leidžiama pasirinkti, kaip bus išperkama kaltė: senukų slaugymu ligoninėje ar bauda, - pasakoja ji. – Be to, visokios valdžios institucijos skatina savo darbuotojus po pusdienį per mėnesį atlikti savanoriškų savo profesijos darbų: teikti juridines paslaugas, papildomai mokyti sunkiau besimokančius vaikus. Tai irgi valstybės indėlis į savanoriškos veiklos vystymą.

L. Trakinskienė apgailestauja, jog Lietuvoje nėra savanoriško darbo apskaitos tradicijų. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ savanoriai šiame projekte dirba pagal savanoriško darbo sutartis, kuriose numatyta, kiek valandų jie išdirbs.
- Tai yra naujovė organizacijos praktikoje. Panašu, kad ir visos Lietuvos praktikoje. Neturime jų darbo įvertinimo piniginių kriterijų, todėl jų indėlį galima įvertinti tik labai abstrakčiai. Ko norėti, jei net parama daiktais ar paslaugomis pas mus nėra įstatymiškai įteisinta – net ir gaudami šimtatūkstantinės vertės paramą negalime jos atspindėti savo finansinėse ataskaitose, - tęsia p. Trakinskienė. - Bet mes mokysimės iš savo tokios patirties ir sieksime, kad kitais metais visa mūsų savanorių veikla būtų fiksuojama dokumentais ir įvertinama finansine išraiška. Net ir mūsų samdomų darbuotojų, kurie ne darbo metu vykdo jau pradėtus projektus. Tai – mūsų pajamos. Mūsų turtas. Mūsų organizacijos stabilumas ir vystymasis, - optimistiškai pabaigia generalinė sekretorė.

Norinčius prisidėti prie paramos projekto SVARBIAUSIA – VAIKAI kviečiame kreiptis į:

Rinkodaros vadovę VILMĄ TINDŽIULIENĘ, tel. (8~5) 268 51 43, mob.tel. 8~615 10082,
el.p. vilma.tindziuliene@gelbvaik.lt

Komunikacijos vadovę AUŠRĄ MIKULSKIENĘ, tel. (8~5) 279 11 11, mob.tel. 8~682 62772,
el.p. ausra.mikulskiene@gelbvaik.lt


Sausio mėnesį paramos projektas pasibaigs. Savanoriai susibėgs aptarti savo padaryto didžiulio darbo, įvertinti rezultatų, pasidžiaugti pasiekimais. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ tikisi, kad jie džiaugsis ne tik už laiku suteiktą pagalbos ranką, už dar daugiau laimingų vaikų veidų, bet ir už dar vieną savo asmeninę pergalę. O savanoriai puikiai žino, kad pailsėję kibs prie naujų projektų ir naujų įdėjų įgyvendinimo.

 
  © e-Solution: InDis Baltic