LT  EN  
 
  Martin A. Dege

Naujienos    Apie mus rašo    

Neregių ir silpnaregių žurnalas MŪSŲ ŽODIS


\'\' 




2007-08-20. Specialiai "Mūsų žodžiui"
VDA doktorantė Diana Raudonienė



"Kaip puiku yra naujos patirtys!"


\'\' Liepos 20 – rugpjūčio 1 dienomis Berčiūnuose (Panevėžio raj.), Ateitininkų stovykloje, gyveno ir kūrė VšĮ „Kultūros Artelės“ į vasaros meno akademiją „Art Baltica - Panevėžys 2007“ iš visos Lietuvos sukviesti jaunuoliai – įvairių muzikos mokyklų auklėtiniai ir absolventai, norintys įgyti grojimo simfoniniame orkestre patirtį. Gerą savaitę trukusias repeticijas, kurias vedė dirigentas Laurynas Vakaris Lopas, vainikavo koncertai Anykščiuose, Vilniuje ir Klaipėdoje. Koncertų programoje skambėjo jaunimo simfoninio orkestro atliekami kūriniai - J. Andrejevo „Festivo“ styginių orkestrui, J. Haydn Simfonija Nr. 82, L'ohurs ("Meška"), G. F. Malipier „Vivaldiana“, H.Henkemans „Primavera“, kiti. Parengti programą dirigentui padėjo pripažinimą Lietuvoje pelnę pedagogai - doc. Tauras Adomavičius, Rima Ugianskienė, prof. Juozas Rimas.

„Kultūros Artelės“ direktorės Odetos Abromavičiūtės sumanymu jaunieji muzikantai ne tik stropiai repetavo, bet ir lankė labai naudingas paskaitas bei užsiėmimus, kurių tikslas buvo ugdyti jaunuolius - profesionalius atlikėjus ir asmenybes. Paskaitas ir užsiėmimus vedė specialistai – sceninio įvaizdžio kūrėja J. Sargautytė, gydytoja psichoterapeutė N. Goštautaitė – Midttun, Lietuvos Olimpinės komandos kineziterapeutas E. Tutkus. Aktorinio meistriškumo pamokas vedė doc. A. Adomaitytė.

\'Nerege Kartu su muzikuojančiu jaunimu vienoje stovykloje kūrė ir stovyklos gyvenime aktyviai dalyvavo trys Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro auklėtiniai – šešiolikmetė Loreta Taluntytė bei devyniolikmečiai Mindaugas Suchovėjus ir Robertas Antropikas. Neregiai Loreta ir Mindaugas piešė, naudodami taktilinės grafikos priemones – specialų popierių bei rašiklį Thermo-Pen, - kuriuos vasaros meno akademijos organizatoriai pirko iš amerikiečių gamintojų firmos. Nuo gimimo nematantys jaunuoliai pirmą kartą piešė tokiomis priemonėmis, kurios leidžia iš karto patikrinti gautą rezultatą – apčiuopti nubrėžtą liniją, koreguoti vaizduojamo objekto piešinį.

Piešimo procesas, kurio metu lapo paviršiuje akimirksniu iškyla reljefinis vaizdas, piešėjams suteikė daug įstabių akimirkų. „Pirmą kartą pamačiau piešinį. Jis iškelia tokį reljefą, kad atrodo, kad tu tikrai pieši. Tu jauti piešinį ranka... Niekada neįsivaizdavau, kaip atrodo piešinys. Labai patiko piešti. Labai lengva – kaip ir reginčiam žmogui. Lygiai taip pat lengva braukti pieštuku - viskas tas pats, tiktai kad reljefas iškyla. Tikrai patiko piešti,“ – įspūdžiais dalinasi Loreta.

Ekspresyvūs ir grafiški jaunųjų dailininkų piešiniai patiko ir kitiems stovyklos dalyviams. Jie taip pat buvo kviečiami taktilinėmis priemonėmis pavaizduoti įvairius objektus. Kadangi stovykloje nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro skambėjo repetuojamų kūrinių garsai, piešinių tema taip pat buvo muzika, tiksliau – muzikos instrumentai. Loretos paprašytos, Julija Slavinskaja ir Jurgita Staniulytė pavaizdavo instrumentus, su kuriais pačios groja – voltornę ir smuiką. „Mergaičių nupiešti instrumentai labai patiko. Patyriau, kaip instrumentas atrodo tikras, ir kaip atrodo nupieštas. Piešinys – kaip instrumento planas... Liesti tikrą instrumentą yra įdomiau, negu piešinį, bet jei nebūtų instrumentų šalia, iš piešinio būtų galima atskirti, kur kuris, nes pavaizduota jo forma, tiksliai viskas nusakyta. Piešiniai tikrai yra labai pravartūs gyvenime,“ – sako Loreta.

\'\' Stovyklos metu išsipildė merginos svajonė susipažinti su visais simfoniniame orkestre grojančiais instrumentais. „Galėjau paliesti instrumentus, sužinoti, kaip kiekvienas atrodo,“ - kalba Loreta. „Iki stovyklos teko susipažinti su violončele, bosine gitara, būgnu, sintezatoriumi ir pianinu. Galvojau, kad smuikas sunkus... Pasirodo, jis lengvas. Iš instrumentų labiausiai paliko įspūdį trombonas... Gal būt dėl to, kad mokytojas tokią įdomią pjesę užgrojo – labai įdomiai skambėjo.“

Geros patirties įspūdžius parsivežusi Loreta džiaugiasi, kad turėjo progą pabendrauti su labai skirtingais žmonėmis – pradedant bendraamžiais, simfoninio orkestro dalyviais iš visos Lietuvos, gerbiamu orkestro dirigentu bei su jaunimu dirbusiais pedagogais, labai šiltai globojusiais nematančius piešėjus, baigiant mažaisiais Panevėžio A.Bandzos kūdikių ir vaikų namų auklėtiniais bei Panevėžio moterų pataisos namuose gyvenančiomis paauglėmis. Su pastarosiomis, kurias stovyklos metu lankė vasaros meno akademijos savanoriai, Loreta gan greitai rado bendrą kalbą. Atsiminimui ji parsivežė keleto merginų piešinius. Vakarais lankytiems mažiesiems vaikų namų gyventojams Loreta dainavo.

Regėjimo negalią turintys vasaros meno akademijos stovyklos dalyviai turėjo progą kurti ir bendrauti su profesinės raidos centro lektore, pasaulinės lėlininkų asociacijos UNIMA nare Mija Džeinara Ubartiene. Vienos dienos improvizuotose kūrybinėse dirbtuvėse Panevėžio širdyje, Senvagėje, kartu su draugais tapusiais Panevėžio vaikų auklėtiniais, jaunuoliai iš bambuko stiebų, kokoso plaušų, įvairių virvelių ir kitokių egzotiškų medžiagų kūrė milžiniškus laumžirgius. Stovyklos metu sukurti darbai – fantastiškieji vabzdžiai ir piešiniai – buvo eksponuojami tose erdvėse, kuriose koncertavo programą paruošę jaunieji vasaros meno akademijos muzikantai.

Diana Raudonienė

 
  © e-Solution: InDis Baltic