LT  EN  
 
  Martin A. Dege

KurkLT:Art Baltica    KURK apie LT 2012    

In Memoriam Adriaan Johan Hendrik Korver

\'\'Viešoji įstaiga „Kultūros artelė“ (Vilnius, LT) ir Fondas „smARTroots“ (Roterdamas, NL) su liūdesiu apie ilgamečio bendražygio, nevyriausybinių fondų steigėjo, kultūrinių socialinės integracijos projektų mecenato, sveikatos apsaugos sistemos nepriklausomo patarėjo Adriaan Korver netektį. Šis kantrus žmogus, eruditas ir energingas mokytojas baigė savo kosmopolitišką misiją Žemėje 2012 metų vasario 8 d. Tilburgo ligoninėje po šeštos sudėtingos operacijos kilus netikėtoms komplikacijoms. Šviesus jo atminimas ilgam liks visų mūsų širdyse, o palikti prasmingos veiklos pėdsakai ir patarimai ir toliau atsispindėskolegų darbuose. Įspūdinga buvo Adriaano Korver veiklos geografija: savo patirtimi jis dalinosi Europos šalyse (Armėnija, Bosinija-Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Gruzija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija ir Ukraina); Afrikoje (Kenija, Madagaskaras, Sudanas, Zambija); Suriname ir Azijoje (Afganistanas, Jordanas, Kazachstanas, Kirgizija, Pakistanas, Tadžikistanas ir Jemenas).

Neeilinė medicinos mokslų daktaro Adriaano Korver inteligencija, žingeidumas, imlus protas ir puiki atmintis, subtilus humoro jausmas, diplomatija, pagarba viskam,kas gyva, neblėstanti vidinė energija ir dinamiškumas, rūpestingumas ir pareiga, begalinis noras dalintis sukaupta patirtimi ir viskuo, kas teikia žmonėmsdžiaugsmą, neleido nustygti vietoje. Jis neprarado idealizmo, visad siekė kurti gražesnę ateitį. Raiški buvo Adriaano meilė Lietuvai, jauniems augančios kartos šalies patriotams. Vykdydamas ES sveikatos apsaugos misiją Lietuvoje (1996...- 2003 metais?) Adriaanas ne tik mielai bendravo su Lietuvos kolegomis bei Lietuvos valstybės vairą laikančiais šalies atstovais, bet ir surasdavo laiko šalies regioninės kultūros, tradicijų pažinimui, kulinarijai. Jis aktyviai dalyvavo visuomeniniuoserenginiuose, filmavosi reklaminiame vaizdo klipe, lankėsi profesionalios muzikos koncertuose, festivaliuose beigyvai domėjosi Lietuvos kultūros atlikėjais, meno kūrėjų darbais. Kalbant apie Lietuvą Nyderlanduose ar svečiose šalyse, Adriaano lūpose nuolat skambėjo lietuvių kompozitorių vardai, ypač Vidmanto Bartulio bei jo „Requiem“ (kūrinys skambėjo „Vilniaus festivalyje“).

Adriaanas Korver Lietuvos kultūros pasaulyje paliko keletą reikšmingų pėdsakų, prisidėjusių formuojant novatorišką kultūros politiką. Jo įkurtas fondas Nyrlanduose „Yanos International“ – ilgametis NVO „Kultūros artelė“ partneris ir rėmėjas. Išvykęs iš Lietuvos Adriaanas pažadėjo sugrįžti, tačiau grįžo ne vienas, o su 180 muzikos mylėtojų - Karališkuoju Bredos vyrų choru ir įspūdinga fanų grupe. Sukaupęs pozityviausias ir pikantiškiausias istorines žinias apie Lietuvą, jis parengė turisto gidą olandų kalba. Gaila, kad dėl biurokratinių trukdžių knygelės išleisti nepavyko, tačiau visi „skraidantieji olandai“ savo rankose turėjo Adriaano parengtą išsamią informacinę medžiagą apie Vilnių ir kitas įspūdingiausias Lietuvos vietas. Karališkasis Bredos vyrų choras (tuometinis dirigentas Marcel Verhoeff) su garsiausiais Lietuvos, Lenkijos atlikėjais surengė įspūdingus koncertus Šv. Jonų ir Bernardinų bažnyčiose, surengė ne vieną labdaros akciją, o padedant gerbiamai p. Nijolei Galinienei, susipažino su Kuršėnų vaikų globos namais, kuriuos choro dainininkai mena iki šiol. 2007 metais Kuršėnų vaikų globos namuose suskambo ne tik olandų ir lietuvių atliekamos dainos, buvo rodomi spektakliai, bet skambėjo ir plaktukų, klumpių garsai, šnarėjo teptukai, mat auksarankiais virtę choristai sugebėjo suremontuoti, įrengti ir dekoruoti patalpas. Nutapyta freska, kurioje pavaizduota Bredos miesto Didžioji katedra ir Karališkasis Bredos vyrų choras (autorius Theo Mellis) primena drauge praleistas įsimintinas akimirkas ne tik naujiems globos namų auklėtiniams, bet ir jau savarankišką gyvenimą pradėjusiems jaunuoliams. Todėl 2005 metais organizuota pirmoji kultūrinio turizmo programa, kurios operatorius „Keliautojų klubas“ (vadovė Gražina Endriuškaitė) tapo konkrečiu pavyzdžiu formuojant kultūrinio turizmo bei socialinės integracijos politiką Lietuvoje.

Džiaugėmės vaisingais bendros veiklos su NVO „Kultūros artelė“ rezultatais: sukurtas projektas, įtrauktas į „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programą ir iš Briuselio parvežęs Vilniui garbingą „V-EKS 2009“ statusą... Džiaugėsi Lietuvos neregiai bei silpnaregiai sulaukę naujos knygos brailio raštu „Lietuvių mitologiniai ženklai“, parodomis bei pripažinimo pelniusios mokytojos Larisos Pavlovos (Sankt Peterburgas, Rusija) meistriškumo kursais vasaros stovykloje „Kurk Lietuvoje: Art Baltica 2010“. Džiaugėsi klausos negalią turintys jaunieji panevėžiečiai, ypač naujai susikūręs ansamblis „Tylos perkusija“ (mokyklos direktorė Danutė Krikščiūnienė). Šiandien šis kolektyvas Lietuvos žmonėms dovanoja džiaugsmo ir nuostabos akimirkas televizijos laidose, regionų ir miestų festivaliuose. Nušvisdavome sulaukę tinkamų ir viltingų žodžių nusivylimo akimirkomis, kurių kasmet nestokojome spręsdami problemas nevyriausybiniame sektoriuje.

Esame dėkingi Adriaanui, jis nemažai prisidėjo prie NVO politikos strategijos formavimo Lietuvoje. Turėjome laimės praplėsti savo veiklos geografiją ir tęsti pradėtus sumanymus Nyderlanduose. Džiaugėmės nauju „spyriu“ į didžiają sceną: Adriaanas po 5 sudėtingų operacijų bei atkaklaus gydymo sugrįžo į vyrų chorą ir aktyviai dalyvavo muzikinėje bei socialinėje veikloje. Didelė kosmopolitinė širdis nerimo - toliau kūrė misijų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje bei Lietuvoje projektinės veiklos strategijas ir planus, daugiau laiko skyrė bendravimui su mylima šeima ir anūkėle, giminaičiais ir artimais draugais.

Adriaano paraginta, grįžau į klasikinės muzikos pasaulį. 2012 m. sausio pabaigoje Bredos ir Tilburgo koncertų salėse nuskambėjęs Giuzepe Verdi „Requiem“ tapo įspūdingu lemties virsmu, tarsi dedikacija ir nuoširdžia padėka už drauge nueitą skambų, spalvingą ir nesavanaudišką kūrybinį kelią.

Gedėdami prisimename Adriaan Johan Hendrik Korver kaip nenuilstantį, šviesios sielos ir plačios erudicijos ŽMOGŲ. Apie itin rimtus dalykus savomintis jis neretai reiškė šelmiškai. Buvo ideologinis mokytojas, neatsižavėdavo paslaptinga sutiktų žmonių vidine šviesa, o gamtoje – saulės šviesos spektro vaizdais. Jis nuolat dėkojo Aukščiausiajam už jam palankų likimą ir naujus iššūkius. Dabar mes, Lietuvoje likę ir po pasaulį išsibarstę lietuviai, žemai lenkiame galvas, nuoširdžiai dėkodami likimui už neįkainojamą bendražygį, su kuriuo palūžti neįmanoma, o atsitiesus po išgyventų sunkumų – norisi skristi pirmyn, šviesos link. Praeities stiprybė – toks mūsų tolimesnės kultūrinės veiklos credo, bet mums, kaip ir šeimos nariams, labai labai labai Adriaano trūksta ir trūks.

Ilsėkis ramybėje su amžinąją šviesa...

Odetė Abromavičiūtė
VšĮ "Kultūros artelė" steigėja ir vadovė

 

   

 

 
  © e-Solution: InDis Baltic