LT  EN  
 
  Martin A. Dege

KurkLT:Art Baltica    KURK apie LT 2012    

Tėvą ir gimtinę aš turiu

Karališkojo Bredos vyrų choro leidinys Nr.2, 2012 metų birželis (vertimas)


“Tėvą ir gimtinę aš turiu”,
- tokia sparnuota fraze Adriaan Korver pabrėždavo savo meilę Lietuvai.

Adriaan – Nyderlandų sveikatos ministerijos patarėjas, daugelį metų aktyviai domėjosi ir buvo artimai susijęs su šios, buvusios Sovietų sąjungos respublikos, sveikatos sistemos pertvarka.

Adriaan itin dažnai vykdavo į užsienio šalis, todėl labai gerai jį pažinojo ne visi Karališkojo Bredos vyrų choro dainininkai. Tie, kurie 2005 metais dalyvavo koncertinėje kelionėje į Lietuvą ir jos sostinę Vilnių, turėjo progą įsitikinti, kokia titaniškai tvirta Adriaan’o gyvenimiškoji nuostata.

Žarnyno vėžio diagnozė buvusiam gydytojui Adriaan'ui netapo kliūtimi ir nusivylimu. Nors Jis aiškiai suvokė tolimesnę savojo gyvenimo perspektyvą, vis tik surado jėgų, valingai įsilieti į bosų grupės choristų gretas.

Adriaan buvo itin visuomeniškas žmogus.Visada pasiruošęs padėti žmonėms, kenčiantiems nuo socialinės prievartos. Juk ne veltui Karališkasis Bredos vyrų choras Adriaan’o organizuotos kelionės metu aplankė IX fortą Kaune. Būtent čia, kur 1940–1941 metais buvo NKVD kalėjimas, o 1941–1944 metais veikė mirties stovykla, kurioje buvo masiškai naikinami žydų tautybės žmonės iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, širdies gelmių sujaudinti dainininkai sugiedojo Nico Verhoeffo “Pie Jesu” ir padėjo gėlių.

Nepamirštamas išliks ir netoli Šiaulių esantis Kryžių kalnas su maždaug 30 tūkstančių kryžių. Nuo 1847 metų jis laikomas pasipriešinimo, vilties ir dėkingumo simboliu. Adriaan’o dėka ši vieta tapo prisiminimų salele, kurioje atmenami Anapilin išėję Bredos vyrų choro nariai. Kryžius ir BM choro logotipas, paliktas ant Kryžių kalno, - tai paguoda ne vien mirusiųjų artimiesiems, bet ir tiems choro dainininkams, kurie patys yra netekę savo mylimųjų.

Šaltinis:
http://www.bredaasmannenkoor.nl/storage/algemene-bestanden/koorklanken/KK%202%20-%202012.pdf

Nuotraukos iš "Kultūros artelė" archyvo:

 

 

 

 

 

 

 
  © e-Solution: InDis Baltic