LT  EN  
 
  Martin A. Dege

Projektai    Metų laikai: pavasaris - vasara    

APIE TITULUOTĄ CHORĄ, DIRIGENTĄ IR SOLISTUS

KARALIŠKASIS BREDOS VYRŲ CHORAS
\'BM (įsteigtas 1865 m. spalio 5 d.) 

Bredos vyrų choras yra vienas seniausių Olandijos chorų, kuriam 1905 metais Jos Didenybė Karalienė Vilhelmina jo pavadinimui suteikė „karališkojo“ titulą. 1986 metais Jos Didenybė Karalienė Beatričė oficialiai pratęsė šio garbingo pavadinimo galiojimą. Be daugybės koncertų gimtajame Bredos mieste bei už jo ribų choras daug koncertavo ir užsienyje: Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Airijoje, Čekijos Respublikoje, Lenkijoje, Italijoje ir pagaliau Lietuvoje. 

\'ROYAL Diriguojant dabartiniam vyr. dirigentui Marcel Verhoeff, šis klestėjimo laikotarpis pasižymėjo kaip neįveikiamo pasisekimo ir pasižymėjimo dešimtmetis. Pirmasis svarbus įvykis jam diriguojant buvo 1994 m. spalio mėnesį įvykęs įspūdingas koncertas pažymint ir švenčiant „Bredos išlaisvinimą prieš 50 metų“. Koncerto klausė daug ypač svarbių asmenų, valdžios atstovų ir pramonės magnatų iš Olandijos bei Lenkijos, o ypatingas garbės svečias buvo kronprincas Willemas Alexanderis iš Oranžo.

\'Royal Kitas svarbus etapas – sėkmingas koncertų turas po Lenkiją, vykęs 2002 m. birželio mėnesį. Bredos savivaldybė pakvietė chorą atlikti memorialinį koncertą minint su Breda susigiminiavusio Vroclavo miesto 1000-ąjį jubiliejų. Koncerto klausė Lenkijos prezidentas p. Kwasniewskis ir daugybė valstybės tarnautojų iš Lenkijos bei užsienio šalių, įskaitant tūkstančius miesto gyventojų. 

2002 metais įvyko dar vienas svarbus įvykis: šventinis „Vidurvasario nakties koncertas” birželio mėnesį, surengtas Karališkosios karo akademijos pratybų aikštėje, skirtas Bredos 750-ojo jubiliejaus šventėms. Vėliau, 2002 m. spalio mėn., įvyko vyskupo Martinus Muskens vadovaujama piligrimų kelionė į Romą. Koncertų turo ryškiausias įvykis – W.A. Mozarto „Karūnavimo mišių” atlikimas Šv. Petro Katedroje (Vatikane). Audiencijos pas Šventąjį Tėvą (popiežių) metu, choras sukūrė spontanišką muzikinį hepeningą.

Metams bėgant choras išgarsėjo didžiulio pasisekimo sulaukusiais koncertais „Išleistuvių šokių vakaras“ ir „Klasikos naktis“. Bilietai į šiuos koncertus visuomet išperkami ir jų klauso didžiulė bei entuziastinga šio populiaraus choro gerbėjų publika. Kitose muzikinių susitikimų vietose sklinda kalbos apie šių koncertų kokybę. 2003 metais choras buvo pakviestas atlikti koncertą „Klasikos naktis“ Vredenburgo Muzikos centre, Utrechte. Jis sulaukė stulbinančio pasisekimo. Koncertas galiausiai baigėsi po daugybės kvietimų pakartoti ir šūksnių „bis“, publikai plojant atsistojus.

Dėl ilgalaikio sėkmingo ir artimo bendradarbiavimo su Karališkąja karo akademija 2003 m. lapkričio 23 d. „Grote Kerk“ (Breda) surengtas didingas koncertas, tapęs Karališkosios karo akademijos 175-ųjų metinių minėjimo kulminacija. Koncerto klausė daug valdininkų ir ypatinga garbės viešnia – Jos Didenybė Karalienė Beatričė. Įspūdingos Buhuslav Martinu lauko mišios „Polni Mse” tapo nepaprastu ir istoriniu muzikiniu įvykiu Karališkojo choro istorijoje. 2004 metų Kūčių vakarą „Grote Kerk” (Breda) Bredos vyrų choras surengė ypatingą ir tradiciniu tapusį Kalėdų koncertą. Kūčių koncertui tradiciškai vadovavo vyskupas Muskens, o entuziastingi ir ištikimi klausytojai vos tilpo bažnyčioje.


Meno vadovas ir dirigentas MARCEL N. VERHOEFF

\'Marcel Marcel N. Verhoeff (gim. 1956 m.) pirmąsias fortepijono pamokas gavo iš tėvo dar ankstyvoje jaunystėje. Baigęs vidurinę mokyklą jis studijavimo dainavimą Hagos ir Briuselio konservatorijose. Šias studijas derino su dirigavimo chorui ir orkestrui mokslais. Jo mokytojais, be kitų, buvo Herman Woltman, Aafje Heynis, Louis Devos, Fernand Terby, Kenneth Montgommery, Antoni Ross-Marba ir Anton Kersjes.

1975 metais jis pirmą kartą dirigavo chorui. Po devynerių metų tęsė choro dirigento karjerą, specializuodamasis senojoje rusų liturginėje ir liaudies muzikoje. 1998 metais pagal Olandijos ir Rusijos Federacijos vyriausybinę mainų programą jis pakviestas į Rusiją studijuoti rusų muziką. Mainų programa suteikė jam galimybę diriguoti garsiam Didžiajam valstybiniam Rusijos orkestrui – „Aleksandro Jurlovo kapelai“. Vėliau su šiuo orkestru dirigentas surengė koncertų turą po Olandiją. Pasisekimas buvo didžiulis.

1992 metas Marcel Verhoeff pradėjo dirbti Karališkajame Bredos vyrų chore. Po vienerių metų Marcel „Nikolajevič“ Verhoeff tapo Maskvos „Dono kazokų choro“ ir Sofijos „Bulgarijos vyrų balsų“ vyriausiuoju dirigentu.

Tuo pat metu jis paskirtas ir su Breda susigiminiavusio Vroclavo miesto Lenkijos Operos, o vėliau – dar ir Lasi Rumunijos Valstybinės filharmonijos „Moldava“ bei Cluj-Napoca (Rumunija) Nacionalinės operos choro ir orkestro kviestiniu dirigentu.

Grojant šiems dviems chorams ir orkestrams, o taip pat Karališkajam Bredos vyrų chorui, Verhoeff dirigavo renginyje „Klasikos naktis“, vykusiame „Chassé Theatre“ Bredoje. Grojant Cluj-Napoca operos ir Karališkajam Bredos vyru chorams, „Grote or Lieve Vrouwe Kerk“ (Breda) jis dirigavo Mozarto „Karūnavimo mišioms“.

Nuo 1994 metų Rusijos Dono kazokų choras, kurio vyr. dirigentas yra Marcel Verhoeff, koncertuoja ir rengia turus po įvairias Europos šalis bei sulaukia didžiulio pasisekimo. Be sėkmingos žinomų „Rusijos kazokų“ vyriausiojo dirigento karjeros, Marcel Verhoeff dirigavo daugybei pasisekimo sulaukusių koncertų kaip puikios reputacijos Karališkojo Bredos vyrų choro dirigentas. Visi bilietai į legendinius koncertus „Klasikos naktis“ buvo išparduoti 7 kartus iš eilės. Nepamirštamą įspūdį paliko ir Vredenburgo Muzikos centre (Utrechte) jo surengtas „Išleistuvių šokių vakaras“. Tokio paties pasisekimo sulaukė ir „Vidurvasario nakties“ koncertas, surengtas Bredos miesto 750-ųjų metinių proga, kuriame grojo Karališkasis karinis orkestras ir Bredos vyrų choras.

2002 m. spalio mėnesį surengta Bredos vyskupo vadovaujama piligrimų kelionė į Romą dėl maestro Marcel Verhoeff didžiulės energijos ir artistiškumo turėjo didžiulės įtakos. Šios istorinės piligrimų kelionės metu Vatikanas leido jam diriguoti W. A. Mozarto „Karūnavimo mišioms“ Šv. Petro Katedroje. Drauge dalyvavo Karališkasis Bredos vyrų choras, „Zeeuws Koorschool” berniukų choras, 4 solistai ir Lazio regiono orkestras.

Vaisingo bendradarbiavimo su Karališkuoju kariniu orkestru pasekoje Gynybos Ministerija paskyrė Marcel Verhoeff visų Olandijos karinių orkestrų patarėju meno ir kūrybos klausimais bei vienu iš Karališkojo karinio orkestro (KMK) dirigentų.

Lapkričio 24 d. Marcel Verhoeff dirigavo Bredos vyrų chorui ir KMK „Grote Kerk“ atliekant Bohusslav Martinu „Polni Mse“ (Lauko mišias). Įspūdingo koncerto, surengto Karališkosios karo akademijos 175 metų sukakties proga, klausėsi bei juo gėrėjosi Jos Didenybė Karalienė.

Per 2004 m. Kūčias Marcel Verhoeff dirigavo savo Karališkajam Bredos vyrų chorui tradicinių Kalėdų nakties mišių, kurias „Grote Kerk“ (Bredoje) laikė vyskupas Muskens, metu.


\'LT SOLISTAI:
Kviestinis Karališkojo Bredos vyrų choro garbės svečias-solistas -
Radoslaw ŽUKOWSKI (bosas-baritonas, Lenkija)
Milda SMALAKYTĖ (sopranas)
Jurga PRAKELYTĖ (mecosopranas)
Audrius RUBEŽIUS (tenoras)
Renata MARCINKUTĖ – LESIEUR (vargonai)


RADOSLAW ŽUKOWSKl, bosas

\'Photo Radoslaw Žukowski gimė 1955 m. Vroclave. Jis baigė šio miesto Muzikos akademiją ir jam buvo suteiktas diplomas cum laude it specialus rektoriaus apdovanojimas už puikius meninius pasiekimus. Jis laimėjo prizus Čaikovskio konkurse Maskvoje, Vineas - Barselonoje, Voci Verdiane - Busseto ir Adam Didur tarptautiniame konkurse Bytom mieste.

1982-1988 m. jis bendradarbiavo su Vroclavo opera. 1994 m. jis vėl atnaujino reguliarius pasirodymus su ja. 1983-1985 m. jis bendradarbiavo su Giessen’o miesto teatru (Stadt Theater Giessen). 1984-1992 m. jis dirbo su Teatro San Carlos Lisabonoje; 1987-1992 m. – su Didžiuoju teatru Poznanėje ir 1992-1995 m. – su Didžiuoju teatru Varšuvoje.

Jis taip pat pasiekė tarptautinę karjerą pasirodydamas tokiuose muzikiniuose teatruose kaip Gran Teatre Del Liceu Barselonoje, Gran Teatre Ženevoje, Tetro de la Maestranza Sevilijoje, Narodne Divadlo Prahoje, Vilniaus operoje, Melburno Metropoliteno operoje, Taipėjujaus Nacionaliniame teatre, Edinburgo Festivalių teatre, Glazgo Karališkoje koncertų salėje ir prestižinėse filharmonijose, tokiose kaip Salle Pleyel Paryžiuje, Kongresshaus Ciūriche, Jeruzalės filharmonijoje, Beethovenhalle Bonoje, Maskvos, Berlyno, Miuncheno filharmonijose, Londono Karališkojoje festivalių salėje, Kopenhagoje, Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Lozdėje ir Vroclave bei kartu su SFB orkestru Berlyne bei MDR Studio Leipcige.

Radoslaw Žukowski dalyvavo daugybėje tarptautinių festivalių, tarp kurių - Krokuvos festivalis, Wratislavia Cantans tarptautinė oratorija ir Cantata festivalis Vroclave, Bad Hersfeld festivalis, Santander festivalis, Chaise Dieu festivalis, Brighton festivalis, Europos muzikos festivalis Tokijuje, Sakralinės muzikos festivalis Jeruzalėje, Drezdeno festivalis, Stokholmo festivalis, Bacho festivalis Leipcige ir Tivoli festivalis Kopenhagoje.

Jis yra pripažintas atliekant platų repertuarą, kurį sudaro boso partijos Mocarto, Bethoveno, Rosinio, Belinio, Verdžio, Guno, Čaikovskio, Borodino, Pučinio ir Pendereckio operose. Kaip koncertų atlikėjas jis pasirodė atliekant Bethoveno, Haidno, Malerio, Dvoržako ir Mendelsono oratorijas. Jis atliko partijas visuose vokaliniuose-instrumentiniuose Krzystofo Pendereckio darbuose diriguojant pačiam kompozitoriui. Jis atliko daugybę operų ir oratorijų įrašų radijui ir televizijai, taip pat įvairioms įrašų studijoms.

Pastaruosius ketverius metus Radoslaw Žukowski sukūrė Skarpijos vaidmenį (Pučinio operoje „Toska“) Xanten festivalyje Vokietijoje ir atliko jį Jungtinėje Karalystėje tokiose vietose ir renginiuose kaip Reading Hexagon, Glazgo Karališkoji koncertų salė, Čicesterio teatro festivalis, Vimbildonas, Istburnas, Blekpulas, Bakstonas, Bristolis, Plimutas, Mančesterio Bridgewater salė ir Liverpulis bei Olandijos miestuose Eindhovene, Amsterdame, Hagoje, Bredoje, Herlene, Kerkrade, Tilburge ir Roterdame.

Radoslaw Žukowski turi muzikinio meno daktaro laipsnį ir dėsto vokalą Krokuvos muzikos akademijoje.

Vertimais į lietuvių kalbą rūpinosi UAB „ERMARA", vertėjos Milda Januševičiūtė ir Ana Grečišnikova.
Nuoširdus AČIŪ už bendradarbiavimą.

RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR, vargonai

\'Renata Marcinkutė-Lesieur Lietuvos muzikos akademijoje baigė doc. J. Bialobžeskio fortepijono (1987) ir doc. V. Survilaitės vargonų (1989) klases. Nuo 1991 m. dirba Lietuvos muzikos akademijos Vargonų ir klavesino katedroje. Atlikėja stažavo Austrijoje, pas Zalcburgo Mozarteumo profesorių Heribertą Metzgerį, tobulinosi meistriškumo kursuose, kuriuos vedė žymūs Europos vargonininkai Zsigmondas Szathmary (Vengrija), Gui Bovet (Šveicarija), Kamielis D’Hooghe (Belgija) ir kiti. 1989 m. R. Marcinkutė-Lesieur laimėjo antrą premiją tarptautiniame vargonininkų konkurse Kijeve (Ukraina). Laureatės vardą ji pelnė ir 1991 m. tarptautiniuose vargonų meistriškumo kursuose Belgijoje už belgų kompozitoriaus ir vargonininko Floro Peeterso kūrinių interpretaciją. 1991 m. R. Marcinkutė-Lesieur taip pat dalyvavo tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse ir laimėjo trečią vietą.

Atlikėja koncertuoja solo ir kaip ansamblių dalyvė, groja vargonų bei kamerinės muzikos festivaliuose. Ji gastroliavo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir JAV.

„Renata Marcinkutė-Lesieur yra aktyvi jaunesnės intelektualiosios vargonininkų kartos atstovė. Nuolatinės studijos, meistriškumo kursai, darbas Lietuvos muzikos akademijoje skatina ją siekti vis naujų žinių, įgimtas talentas ir muzikalumas lemia harmoningus jos interpretacijų meninius sprendimus. Vargonininkė, įpratusi nuodugniai studijuoti muzikos turinį, perteikia jį ryškiais tembrais, štrichais, tempų niuansais.“


MIDA SMALAKYTĖ, sopranas

\'Milda Milda Smalakytė (g. 1980) nuo 1998 m. studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. Giedrės Kaukaitės solinio dainavimo klasėje. Studijų metai dainininkei buvo turtingi laimėjimų ir susitikimų su žymiais muzikais. Vos pradėjusi daininikės karjerą, M. Smalakytė kelis kartus dalyvavo Zenono Paulausko jaunųjų dainininkų konkurse ir tapo jo diplomante (2000, 2001) bei II premijos (2002) laureate. 2003-2004 m. jauna dainininkė sėmėsi patirties pripažintų vokalo meistrų profesorių Lauros Sarti (Londono Guildhall muzikos ir dramos mokykla), Haraldo Stammo (Hamburgo valstybinė opera), Ricardos Merbeth (Vienos valstybinė opera) meistriškumo kursuose, o 2003 m. Tarptautiniuose dainininkų meistriškumo kursuose Berlyno menų universitete Beskove (Vokietija, prof. Jutta Schlegel kl.) laimėjo Didįjį prizą. Tais pačiais metais daininikė koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juozo Domarko ir Modesto Pitrėno.

Pastaraisiais metais M.Smalakytė vis dažniau dalyvauja reikšminguose Lietuvos muzikinius renginiuose. 2004 ir 2005 metai atlikėjai nepaprastai intensyvūs ir įsimintini. 2004 m. ji lamėjo I vietą Penktajame Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkų konkurse; dalyvavo lotyniškos kultūros festivalio Fundamentum Collegium liturginėje dramoje Quem Queritis; su Kauno valstybiniu choru ir Lietuvos kameriniu orkestru atliko soprano partiją Justuso Frantzo (Vokietija) diriguojamoje G.F. Händelio oratorijoje „Mesijas“, o 2005 m., diriguojant Rolfui Beckui (Vokietija), atliko soprano partiją J. Haydno „Nelsono mišiose“, bei sukūrė Serpinos vaidmenį G.B. Pergolesi operoje „Tarnaitė ponia“. Nuo 2005 m. M.Smalakytė vokalo meistriškumą tobulins prestižinėje Londono Guildhall muzikos ir dramos mokykloje.


JURGA PRAKELYTĖ, mecosopranas

AUDRIUS RUBEŽIUS, tenoras

 Informacija pateikta 2005-04-20

 
  © e-Solution: InDis Baltic