LT  EN  
 
  Martin A. Dege

Projektai    Metų laikai: pavasaris - vasara    

ĮSPŪDŽIAI: Dirigentas Marcel Verhoeff (NL)



ĮSPŪDŽIAIS SUTIKO PASIDALINTI MENO VADOVAS IR DIRIGENTAS MARCEL VERHOEFF (Nyderlandai)
\'Maestro
\'Inga Svečius kalbino Inga BAGA


Ką galvojate apie šį projektą, ar jis buvo svarbus chorui ir jums asmeniškai?

Taip, jis buvo svarbus. Ne tik chorui, ar man pačiam, bet ypač dėl skirtingų kultūrų persipynimo. Žinote, jog muzika yra tarptautinė kalba ir per muziką kultūros gali bendrauti. Buvo gražu žiūrėti, kaip chorai, solistai ir orkestras dirbo kartu. Jautėsi, jog visi jie turi vieną tikslą: muzikuoti su meile. Šiuo atveju svarbiausias dalykas – parodyti klausytojams, kad šie daugiau nei 200 muzikantų kuria jiems. Jei tie visi muzikai turi vieną tikslą, publika jaučia milžinišką energiją ir atsidavimą muzikai. Leiskit priminti, jog tai ne mano vieno nuopelnas. Jei muzikantai supranta mano jausmus, mes visi kartu kuriame šią atmosferą repeticijų metu ir... publika taip pat visada prisijungia koncerto metu. Nugara visuomet jaučiu publikos reakciją. Visą koncertų salę sujungia vieninga energija ir galia.

Kaip galėtumėte apibūdinti Lietuvos muzikus šiame projekte?
Leiskit man iš pat pradžių pakalbėti apie Valstybinį simfoninį orkestrą. Tai tikrai nuostabus orkestras. Labai profesionalus ir labai lankstus. Labai gražus styginių ir medinių pučiamųjų garsas Mozarto mišiose derėjo su geru varinių pučiamųjų ir mušamųjų garsu. Kontaktas su visais orkestro muzikantais buvo labai geras. Tai orkestras su labai pozityvia energija. Man patiko dirbti su jais dėl jų aukšto lygio, nors ir turėjome per mažai laiko šiam darbui. Apie solistus: kaip žinote, pakviečiau bosą iš Lenkijos „Lauko mišioms“, nes jau esame kartu atlikę tą kūrinį Olandijoje. Visi Lietuvos solistai buvo geri, bet ypač noriu pažymėti sopraną. Ji dainavo labai gerai ir tikiuosi, jog ji turės puikią ateitį. Vilniaus choras dainavo taip pat gerai, maždaug tuo pačiu lygiu, kaip ir Karališkasis Bredos vyrų choras. Abu chorai dirbo sunkiai ir intensyviai, ir jiems buvo tikrai nelengva atlikti tokią muziką po tiek mažai repeticijų.

Ar galėtumėte apibūdinti tuos abu koncertus? Jūsų geriausi ir blogiausi įspūdžiai.
Tai labai geras klausimas. Pradėkime nuo blogiausių įspūdžių. Kiekvienas neigiamas dalykas turi pozityvią pusę. Jei pakreipi negatyvią situaciją į pozityvią – problemą išsprendi. Bet aš suprantu jūsų klausimą, ir štai ką pasakysiu: abu koncertai įvyko su Dievo pagalba. Paruošti tokią programą per tokį trumpą laiką yra beveik neįmanoma. Savo tikslą galima pasiekti tik dėka pozityvios energijos. Nuostabi pirmosios bažnyčios kunigo reakcija ėjo tiesiai iš širdies. Todėl man atrodo, kad ten mums puikiai pasisekė. Orkestro ir solistų dėmesys bei koncerto atmosfera buvo ypatingi. „Blogiausią“ įspūdį paliko tai, jog aš turėjau atlikti tokį didelį darbą per tokį trumpą laiką. Tai beveik neįmanoma – paruošti tiek programos per tokį trumpą laiką su nepažįstamais muzikais. Viskas, ką galėjau padaryti: laikytis ramiai, mėgautis darbu ir dirbti! Šeštadienio prieš koncertą aš niekuomet nepamiršiu. Dirbti atskirai su solistais, orkestru ir dviem chorais buvo tikras pragaras, bet... kaip sakiau prieš tai, kiekvienas neigiamas dalykas turi teigiamą pusę. Taigi, tik šypsena ir intensyvus tikslo siekimas mus atvedė į sekmadienio koncertų rezultatą.

Į Lietuvą atvežėte tikrai milžinišką programą. Kodėl šie kompozitoriai – Mozartas ir Martinu?
Šiemet Lietuva švenčia penkioliktas nepriklausomybės metines. Todėl pasirinkau B. Martinu „Lauko mišias“ (arba „Kareivių mišias“). Šiame kūrinyje, kuris buvo parašytas protestuojant prieš karą, kareiviai maldauja taikos. Jie meldžiasi, jie galvoja apie tėviškę. Vienintelis jų troškimas – grįžti namo ir pamatyti savo šeimą, namus ir t.t. Kodėl aš žudau kitus žmones? Kodėl? Klausydamas šios kompozicijos, jauti kautynių nuotaiką, tuštumą, bet visa tai atvirsta į viltį, meilę ir pozityvias mintis. Labai svarbu nepamiršti karo baisybių. Labai svarbu suvokti, kad karas nėra problemų sprendimo priemonė. Todėl aš irgi įtraukiau šį kūrinį į programą. Lietuva jau metus yra ES narė. Tai penkiolikos nepriklausomybės metų rezultatas. Todėl antroje koncerto dalyje atlikome Mozarto „Karūnavimo mišias“. O „Ave verum“ koncerto pabaigoje buvo labiau meditacija patiems muzikams ir publikai.

Ar galvojate apie kitus projektus su Lietuvos atlikėjais?
Taip, jau turime gražius kontaktus. Dabar nenoriu jums pasakoti savo ateities Lietuvoje planų, bet esu tikras, jog dar susitiksime.

Ar galėtumėte apibendrinti projekto organizatorių darbą?
Su malonumu. Pirmiausia, Vilniuje yra viena dama, kuri atsakingai ir labai sunkiai dirbo – tai Odeta. Taip ji dirba todėl, nes mėgsta tokio pobūdžio darbą. Kartu su olandu Adriaan Korver jie atliko milžinišką darbą. Odetos laukia labai gera ateitis, nes ji dirba projektuose su atsidavimu. Esu tikras, jog Vilnius turi džiaugtis, turėdamas tokią organizatorę.

Jūsų linkėjimai Lietuvos muzikams ir publikai.
Lietuvoje yra labai talentingų muzikantų. Ne tik talentingų, bet ir turinčių stiprias, muzikalias širdis. Muzikavimo lygis yra labai aukštas. Aš linkiu jiems puikios ateities, kurioje menas būtų jų gyvenimo ašimi. Muzika yra gyvenimo puota. Muzikai gali surengti tą puotą. Tegu publika puotauja kartu su jumis, o tikros muzikos skonis tebūna patiektas ant muzikinio stalo. Publikai norėčiau palinkėti: Ačiū už jūsų reakciją, ačiū už jūsų meilę muzikai.

Ačiū Jums už dėmesį ir malonų pokalbį.

2005-05-20, Vilnius

 
  © e-Solution: InDis Baltic