LT  EN  
 
  Martin A. Dege

Projektai    Metų laikai: pavasaris - vasara    

ĮSPŪDŽIAI: Adriaan H.J. Korver Dr.PhD (NL)


\'\'\'\' GERBIAMO Dr. ADRIAAN J.H. KORVER ĮSPŪDŽIAI
NGO "Yanos International" porgramų vadovas ir choro dalyvis, šio projekto iniciatorius  


Kalbino ir medžiagą parengė Inga Baga






Kas Lietuvoje buvo įdomiausia jums ir jūsų žmonėms?

Ruošdamas Bredos miesto žmones kelionei, aš parašiau 100 puslapių turistinį gidą. Tačiau, istorijų apie šalį skaitymas niekada nepaliks to įspūdžio, kurį susidarytumėt pačioje šalyje. Skaitydami tekstus naudojamės tik savo regimąjį pojūtį. Kai esi toje šalyje, girdi žmonių kalbą, Katedros varpus, ragauji lietuviško alaus ir t.t. Taigi, naudoji visus savo pojūčius. Dauguma Bredos žmonių buvo nustebinti Lietuvos ir Vilniaus grožio, nuoširdaus lietuvių svetingumo ir jaudinančių pasikeitimų per 15 metų. Daugelis žmonių man sakė, kad per pirmas buvimo Vilniuje dienas miestas jiems tiesiog patiko. Tačiau, dar po kelių dienų žmonės tiesiog įsimylėdavo miestą. Šalies ir miesto dvasia tikrai juos sujaudino.

Tie mano šalies žmonių pasikeitimai buvo man labai įdomūs. Esu laimingas, kad daugeliui iš jų sugebėjau perduoti savo labai teigiamą asmeninį požiūrį į lietuvius ir Lietuvą. Kai kurie žmonės išreiškė norą sugrįžti. Ir tai buvo vienas mano tikslų.

Kas Lietuvoje buvo įdomiausia jums ir jūsų žmonėms?
Ruošdamas Bredos miesto žmones kelionei, aš parašiau 100 puslapių turistinį gidą. Tačiau, istorijų apie šalį skaitymas niekada nepaliks to įspūdžio, kurį susidarytumėt pačioje šalyje. Skaitydami tekstus naudojamės tik savo regimąjį pojūtį. Kai esi toje šalyje, girdi žmonių kalbą, Katedros varpus, ragauji lietuviško alaus ir t.t. Taigi, naudoji visus savo pojūčius. Dauguma Bredos žmonių buvo nustebinti Lietuvos ir Vilniaus grožio, nuoširdaus lietuvių svetingumo ir jaudinančių pasikeitimų per 15 metų. Daugelis žmonių man sakė, kad per pirmas buvimo Vilniuje dienas miestas jiems tiesiog patiko. Tačiau, dar po kelių dienų žmonės tiesiog įsimylėdavo miestą. Šalies ir miesto dvasia tikrai juos sujaudino. Tie mano šalies žmonių pasikeitimai buvo man labai įdomūs. Esu laimingas, kad daugeliui iš jų sugebėjau perduoti savo labai teigiamą asmeninį požiūrį į lietuvius ir Lietuvą. Kai kurie žmonės išreiškė norą sugrįžti. Ir tai buvo vienas mano tikslų.

Kaip jūsų choro dainininkams ir turistams patiko muzikinis projektas, ir kodėl? Jūsų paties, kaip choro dainininko įspūdis.
Žmonėms patiko tas muzikinis projektas. Kai kurie net sakė, jog jis galėtų tęstis ilgiau. Juk buvo tiek daug vietų, kur būtume galėję dainuoti. Repeticija Bernardinų bažnyčioje buvo labai įspūdinga. Koncertas Šv. Jonų bažnyčioje irgi, bet kitaip. Dainuoti Karūnavimo mišias barokinėje bažnyčioje – normalus derinys. Tačiau, emocinis kontrastas tarp bažnyčios grožio ir „Lauko mišių“ protesto prieš prievartą buvo milžiniškas. Dirbdamas kitokius darbus, negalėjau dainuoti „Lauko mišių“. Tikiuosi kada nors jas vis tiek padainuoti Bernardinų arba Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje Trakų gatvėje. Kaip choro dainininkas, visada stovėdavau priešais dirigentą. Šio vizito metu, turėjau galimybę stovėti už jo, dirbti su juo visai kitame lygmenyje. Man tai labai patiko. Tai ką Marcelas Verhoeffas sugebėjo pasiekti tik per dvi dienas, buvo beveik neįmanoma.

Gal galėtumėte bent truputėlį palyginti Lietuvos ir Olandijos muzikinį gyvenimą?
Muzika yra pasaulinė kalba. Visai nesvarbu, kad aš kalbu olandiškai, o kiti žmonės kalba lietuviškai. Kai dainuojame, kalbame ta pačia kalba. Todėl tarp Lietuvos ir Olandijos nėra jokio skirtumo. Kai kurios tradicijos gali skirtis. Sakykime, jūsų dainų šventės yra unikalios. Dėl viso kito – esu įsitikinęs, kad turime daugiau bendro, negu kartais manome. Visada stengiuosi įžvelgti tai, kas mus jungia, o ne skiria.

Ar planuojate kitus projektus su Lietuvos menininkais?
Jei rasiu laiko ir pinigų, mielai rengsiu daugiau projektų su Lietuvos menininkais. Lietuva turi puikių muzikų, chorų ir kompozitorių. Čia įžvelgiu tiek galimybių, kad reiktų dar vieno straipsnio viskam aprašyti. Juolab, kad Vilniuje pažįstu kai ką, kas turi dar daugiau idėjų.

Ar galėtumėte apibūdinti atsisveikinimo vakarienę ir Bredos žmonių parodytą programą?
Buvau laimingas, kad viskas pasisekė. Restoranas atliko puikų darbą. Buvau laimingas, kad dalyvavo kultūros ministro atstovė ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro direktorius. Buvau labai laimingas, kad Odeta buvo iškelta į rampos šviesą. Tai, kad ji padarė chorui, buvo taip pat beveik neįmanoma. Be to, didžiulį įspūdį paliko choro man įteiktas apdovanojimas. Galiausiai, mane visuomet stebina tai, ką matau ir girdžiu kas vaidinama paskutinį mūsų kelionių vakarą. Pavyzdžiui, mūsų „kryžiuočio“ telefono pokalbis su mirusiu popiežiumi.

Žinau, jog esate naujo olandiško interneto puslapio apie Lietuvą kūrėjas. Ar galite pasakyti, kodėl jį kūrėte?
Buvau Lietuvoje tiek daug kartų. Pirmą kartą čia lankiausi 1992 metais. Per tuos visus metus ši šalis tapo beveik mano antraisiais namais. Tikrai jaučiuosi kaip namie, kai esu Lietuvoje. Kai nusprendėme vykti į Lietuvą, aš visokiais būdais stengiausi parodyti chorui ir jo draugams, kad Lietuvą aplankyti – daugiau nei verta. Vienas iš būdų buvo leisti tą interneto laikraštį.

Ar tai padėjo?
Sunku pasakyti. Tačiau žinau, kad daugelis žmonių tą medžiagą atsispausdino ir naudojo vizito metu. Kai tik rasiu tinkamą spaustuvę, visa tai išleisiu.

Už tai gavote ir Vilniaus mero padėkos raštą. Kaip reagavo jūsų choras ir jo pirmininkas Hans Talboom?
Padėkos raštas dabar yra garbingoje vietoje mūsų choro pastate Bredoje. Kiek aš žinau, tai buvo pirmas atvejis per 140 mūsų choro gyvavimo metų, kai gavome padėkos raštą už Lietuvos vardo garsinimą užsienyje.

Jūsų išvados
Atvyksiu vėl, vėl ir vėl :)

Ačiū Jums už dėmesį ir malonų pokalbį.

2005-05-20, Vilnius

 
  © e-Solution: InDis Baltic